DVIRAČIAIS PO TAURAGĖS APYLINKES
TAURAGĖ – VISBUTAI- MAŽONAI
ŠAKVIETIS – LOMIAI – ANTEGLUONIS
SKAUDVILĖ – NORKIŠKĖ – BATAKIAI
TRAKLAUKIS – GAURĖ BALTRUŠAIČIAI - STRAGUTĖ
TAURAGĖ.
MARŠRUTO ILGIS – 77 KM.
Tauragė paliekama važiuojant pagrindine Vytauto gatve, šiaurės rytų kryptimi. Tik pravažiavus
Mintaujos upelį ( Jūros up. kair. int. ), įvažiuojame į VISBUTŲ kaimą. Kelio Tauragė – Norkaičiai
kairėje yra 1941m. žydų genocido aukų vieta, greta Antrojo pasaulinio karo vokiečių belaisvių
palaidojimo vieta.
Pravažiavus 1,5 km. pasiekiame NORKAIČIŲ gyvenvietę kur pasukame į rytus link Tauragės –
Šilalės plento, kurį privažiuojame už 1,7 km. Privažiavus plentą, sukame Šilalės link. Plentu važiuojame
3,5 km. ir privažiuojame ANTŠUNIJOS kaime 1941m. kitą žydų genocido aukų palaidojimo vietą.
Pamynus dviračio pedalus dar 4,5 km. pasieksime MAŽONŲ gyvenvietę. Pasukę dešiniau, įvažiuosime į
Mažonų sen. centrą. Už 4,5 km. RIDIŠKĖS, o už 3 km. KARAPOLIO kaimai. Vingiuotas vieškelis
atves į ŠAKVIETĮ, kur kelio kryžkelės pamiškėje yra senos Žemaitiškos kapinaitės.
Toliau sukame į pietryčius, Lomių link. LOMIUS pasieksime už 4,5 km. Čia susipažinsime su buvusiu
Lomių dvaru, minimą dar LDK laikais, bei parku. Pastarasis šliejasi prie vingiuotos Šunijos upelio
( Jūros up. kair. int. ) ir jos slėnio. Pervažiavę upelį, galime grožėtis liaudiškos architektūros medine
Lomių bažnyčia ir varpine.
Palikę Lomius, už 4 km. privažiuojame ANTEGLUONĮ ir Tilžės ( Sovetsko ) – Rygos plentą,
nutiestą 1836 – 1844 m. Dabar sukime Skaudvilės link. Už 7 km. dešiniau senuoju plentu pasieksime
PUŽUS. Tiesiant senąjį plentą, Pužuose pastatyta pašto stotis, kur Antrojo pas. karo metais buvo
kalinami Skaudvilės žydai, o vėliau sovietiniai karo belaisviai. Palikę Pužus ir pervažiavę Ančios upelį
( Šešuvies up. deš. int.) pasieksime SKAUDVILĘ.
Nuvažiavę 41,5 km. susipažinsime su SKAUDVILE, įsikūrusia ant vaizdingo Ančios upelio kranto.
Miestelis turtingas kultūriniu paveldu, galime aplankyti kraštotyros muziejų, įsikūrusį kultūros
namuose, Nosaičių piliakalnį. Miestelis radialinio plano, susiformavusio 18 – 19 a.a., saugomas kaip
urbanistinis paveldas. Prie turgaus aikštės stovi RK bažnyčia ir 19 a. varpinė. Aplankykime ir senas
katalikų bei žydų kapines, istoriją menantį 1918 m. bermontininkų skaudviliškių šaulių sušaudymo
vietoje stovintį paminklą, senąjį valsčiaus valdybos pastatą ( 1905 m. ). Pasigrožėję kraštovaizdžiu,
kultūriniu paveldu, galime pasistiprinti kavinukėje ,, Pas Edvardą “. Iš Skaudvilės išvykstame senuoju
plentu Tauragės link, aplankydami Pirmojo pasaulinio karo vokiečių, rusų karių kapines.
Nuo kapinaičių sukame į kairę NORKIŠKĖS link, iki kurios 2 km. Kelias vingiuoja dešiniuoju
aukštu Ančios upelio krantu, nuo kurio atsiveria puikus slėnio kraštovaizdis. Palikus Norkiškę ir
nuvažiavus 5 km., sukame į dešinę, čia kelią kerta Ančios upelis. Įvažiuojame į vieną seniausių
Tauragės rajono gyvenviečių – BATAKIUS. Miestelio pietvakariuose, Ančios ir Batakės santakoje yra
piliakalnis, ant kurio 12 - 14 a.a. stovėjo garsi Žemaičių Aukaimio pilis. Batakiai minimi nuo 15 a., ir
yra urbanistinis paveldas. Čia stovėjo 1509 m. statyta, 1614 m. perstatyta liaudiškos archutektūros RK
bažnyčia, kuri 1971 m. sudegė. Šiandien senosios bažnyčios šventoriuje stovi perstatytos varpinės.
Greta jos, nuo aukšto Batakių tvenkinio kranto atsiveria įspūdingas miestelio apylinkių, žuvingo
tvenkinio vaizdas.
Išvykdami aplankykime senąsias žydų kapines, kuriose yra išlikusių orginalių antkapinių paminklų.
Kelionę tęsiame vykdami į vakarus Tauragės link ir už 1 km. sukame į dešinę link Batakių
geležinkelio stoties. Pakely matysime Batakių evangelikų liuteronų, liaudiškos architektūros
bažnyčią, statytą 1885 m. Pasiekę stoties gyvenvietę sukame į vakarus, Traklaukio link.
Už 0,7 km. privažiuojame pervažą, toliau kelias tiesis per lygumas, artėdamas prie Šešuvies upės
(Jūros up. kair. int.) pradės vingiuoti, o vietomis visiškai prisilies prie upės kranto. Už 6,5 km.
pasiekiame TRAKLAUKIO kaimą. Važiuojame tiesiai ir už 2,5 km. mus pasitiks MILGAUDŽIAI.
Toliau kelias vingiuoja greta Šešuvies upės ir už 1,6 km. prives prie GAURAIČIŲ kaimo. Pasiekus
kryžkelę, sukame į pietus, Gaurės link. Persikėlę tiltu per Šešuvį, matome GAURĘ. Čia buvo muitinė,
per ją ėjo vieškelis į Prūsiją. 1970 m. Gaurėje sudegė 1773 m. statyta bažnyčia, gaisro nepaliesta liko
tik 19 a. liaudiškos architektūros varpinė. Kultūros namuose aplankykime kraštotyros muziejų,
miestelio pakrašty - galingą Gaurės ąžuolą, laikomą gamtos paminklu. Važiuodami į vakarus
pasieksime buvusio Gaurės dvaro savininko J.Fišerio koplyčią – mauzoliejų.
Aplankę šiuos nuostabius paveldo objektus toliau leidžiamės kelionėn. Už 2 km. kryžkelė. Pasukę
kairėn, važiuojame 2,3 km., pasiekdami BALTRUŠAIČIUS ir vėl kryžkelę, kur plentu pasukus į kairę
kelias veda į Jurbarką, o į dešinę – į Tauragę. Pasiekiame tiltą per Šešuvį, už 2 km. Tauragės –
Eržvilko kelio sankryžą.
Važiuojame kairiau, kur už 0,5 km. STRAGUTĖS kaimo jaukioje kavinukėje galime pasistiprinti,
nors iki Tauragės belieka vos 3 km