Stovyklavietės.lt

Orai

Vardadieniai

Google paieška

PO AUKŠTAITIJOS EŽERUS

Trukmė: 3 dienos, 2 naktys

  

  1 diena: Iš Utenos išvykstame į Tauragnų miestelį ( apie 13 km nuo Utenos). Tauragnai – labai sena gyvenvietė, XIV a. minima kaip viena pirmųjų iš 7 Lietuvos parapijų.

  Kelionę pradedame Tauragnuose, prie Tauragno ežero tilto. Šio ežero kranto linija labai vingiuota, krantai statūs ir aukšti, išskyrus ežero rytinėje dalyje esančią pietinę pakrantę. Tauragno ežerą juosia kalvotas reljefas. Ežere gausu žuvų: seliavų, stintų, sykų ir kitų. Ežerą juosia gražūs miškai. Šiaurinėje jo pakrantėje išsidėsčiusios dvi trumpalaikės turistų stovyklavietės.

  Plaukiame vis platėjančiu ežeru tolyn apie 4 km. dešinėje Tauragno ežero pakrantėje yra vienas iš aukščiausių Lietuvos piliakalnių – Taurapilis. Praplaukiame ilgą pusiasalį, už kurio dešinysis ežero krantas nužemėja. Šioje vietoje įteka keli upeliai. Rytinėje Tauragno dalyje – dvi įlankos, tarp kurių įsikūręs Varniškių kaimas. Iš Tauragno ežero į Pakasą įteka 4,7 km ilgio Tauragno upelis. Tai labai sraunus, akmeningas, vingiuotas, kur ne kur užėlęs, sąvartomis bei įvairiomis samplovomis užsikimšęs upelis. Čia tik vietomis plauksime baidare, daugiau laivelį trauksime, o kai kur ir nešime. Pertako pabaigoje – vandens malūno griuvėsiai ir išgriauta užtvanka. Laivelius nešime maršrutu: Varniškės-Stripeikiai-Pakaso ežeras ( apie 2,5 km). Toliau kelionę tęsime Pakaso ežeru, kurio gylis vietomis siekia iki 17 m. Šiaurrytinė pakrantė aukšta, apaugusi vešliu mišku, pietvakarinė – žema, pelkėta. Šiaurrytinėje pakrantėje yra poilsiavietė, kurioje sustosime nakvynei.

  

  2 diena: Ryte tęsiame kelionę Pakaso ežeru. Pietrytinėje įlankoje, ties Ruškėnų kaimu surandame nendrėse pasislėpusį, 250 m ilgio Žvėrinčiaus pertaką. Išnirę pro žemutį tiltelį, įplaukiame į Ukojo ežerą, kurio ilgis 3 km, o gylis – 30,5 m. Kranto linija vingiuota. Šiaurrytinis krantas yra aukštas ir status. Tarp Ūkojo ir Linkmeno ežerų yra du piliakalniai: Papiliakalnės ir Ginučių.

  Ūkojas su dubenio pavidalo Alksnaičio ežeru jungiasi pakankamai giliu, 100 m ilgio Alksnos pertaku, o Alksnaičio ežeras – su Alksno ir Linkmeno ežerais.

  Pasiirstome ir pažvejojame Alksnaičio bei Alksno ežeruose. Vėliau plaukiame į aukštakrantį Linkmeną. Šio ežero pietvakarinis krantas aukštas, status, apaugęs miškais. Linkmenas, kaip ir Alksnaitis, jungiasi su trimis ežerais: Alksnaičio – pietuose, Alksnykščių – rytuose ir Asėko ežeru – šiaurėje. Linkmeno ežero pietvakarinėje pakrantėje, pusiasalyje, įsiterpusiame tarp Ūkojo ir Linkmeno ežero, stūkso aukštasis Ladakalnis. Nuo kalno keteros matyti plačios apylinkės, dešimtys ežerų. Tai viena iš gražiausių vietų Aukštaitijoje.

  Asėko ežerą pasiekiame ramiu, bet giliu ir žuvingu Asėkos upeliu. Ežeras seklokas, krantai, išskyrus šiaurrytinį, žemi, drėgni, pelkėti. Į Asėko ežerą šiaurės vakaruose įteka Srovės upelis.

  Iriamės Srovės upeliu 2,5 km prieš stiproką srovę. Kairėje pakrantėje priplaukiame ramią ir gilią Almajos ištaką iš Almajos ežero. Praplaukę Almaja apie 100 m, įplaukiame į Almajos ežerą. Ežeras žuvingas, ypač gausu lydžių, raudžių ir kuojų. Šiaurrytinė Almajo ežero pakrantė aukšta, sausa, apaugusi pušynais. Čia yra trumpalaikė turistų poilsiavietė, kurioje apsistojame.

  

  3 diena: Pernakvoję ir pailsėję stovyklavietėje, grįžtame Almajos upeliu į Srovės upelį, plaukiame vėl prieš stiprią srovę iki Ginučių kaimelio. Persikeliame per Ginučių malūno 2 m aukščio užtvanką. Čia pat Sravinaičio ežeras. Puskilometrinis Skriogžlės pertakas tarp Sravinaičio ir Baluošykščio ežerų srauniai bėga negiliu tarpekliu, kuriuo plaukiame tolyn.

  Priešingai daugumai Lietuvos ežerų, Baluošas ištįsęs iš šiaurės vakarų į pietryčius. Ežere yra 7,19 ha ploto salos. Vienoje iš salų plūduriuoja 7,7 m gylio ežerėlis. Kranto linija labai vingiuota. Baluošo krantai labai žemi; kiek aukštesnė tik pietvakarinė pakrantė. Atabradas daugiausia smėlingas bei žvyringas. Į šiaurinį ežero pakraštį įteka Bukos upelis, kuriuo tęsiame kelionę. Abipus intako įsikūrę etnografiniai Strazdų ir Šuminų kaimeliai.

  Strazdų kaimelis – tai buvusių Ažvinčių girios saugotojų gyvenvietė. Šuminai minimi jau XVI a. istoriniuose dokumentuose. Taip pat buvęs girios saugotojų kaimelis. Trainiškių kaime keroja Trainiškių ąžuolas – gamtos paminklas.

  Baluošą nuo kaimyninio Dringio ežero teskiria 1 km. Čia laivelius ir mantą persinešime.

  Dringis – pats didžiausias šio ežeryno ežeras, jame gausu įlankų, užtakių, iškyšulių. Yra penkios 4,8 ha ploto salos. Visų pakrančių, kurios daugiausiai apaugusios mišku, atabradas paltus smėlingas. Iš Dringio ežero pietinės dalies išteka Dumblynė, kuri už 0,6 km įteka į Dringykščio ežerą. Iš Dringykščio ištekanti Dringykščia, už 0,6 km pasiekia Lūšių ežerą. Vakariniai ir pietrytiniai ežero krantai yra aukšti, pietiniai ir šiauriniai – žemi, vietomis pelkėti. Aukštoje Lūšių ežero rytinėje pakrantėje įsikūrusi Palūšė, garsėjanti ne tik nuostabiu kraštovaizdžiu su miškais apaugusiomis kalvomis, vilnijančiais ežerais, bet ir įdomia iš tašytų pušinių rąstų suręsta bažnyčia. Palūšėje ir baigiame kelionę baidarėmis. Sugrįžtame į Uteną.

  

  Maršruto ilgis : apie 110 km.