Stovyklavietės.lt

Orai

Vardadieniai

Mūsų draugai

naturela.lt natūralūs produktai visai šeimai

Google paieška

Pūčkorių pažintinis – istorinis takas

Pūčkorių pažintinis – istorinis takas

  

  

  Vaizdingose Pūčkorių apylinkėse, esančiose Pavilnių regioninio parko centre, yra daugiausia vertingų gamtos ir kultūros paveldo objektų, traukiančių parko lankytojų dėmesį. Su šiomis vertybėmis geriausiai supažindina Pūčkorių pažintinis takas, kuriuo keliauti tikrai nenuobodu – apsukui gražūs, netikėtai besikeičiantys reginiai, įvairūs objektai, žaismingi tako vingiai, pakilimai ir nusileidimai.

  

  1. Ryškiausias Pūčkorių apylinkių objektas – unikali Pūčkorių atodanga, 1974 m. paskelbta geologiniu paminklu. Tai viena aukščiausių ir įspūdingiausių atodangų Lietuvoje. Atodangos aukštis – daugiau nei 65 m, atodangos viršaus absoliutus aukštis (aukštis virš jūros lygio) – 173 m, plotis – 260 m. Ją suformavo palyginti nedidelės, bet sraunios Vilnios upės šoninė erozija.

  

  2. Iki šių dienų išliko daugelis Pūčkorių palivarko pastatų, išsidėsčiusių abipus Vilnios. Visi jie statyti vienu metu, maždaug 19 a. pabaigoje – 20 a. pradžioje. Dešiniajame Vilnios krante stovi vieno aukšto medinis gyvenamasis namas – buvęs kumetynas, šalimais – daržinė, svirnas ir tvartas. Kairiajame upės krante – beveik nepakitęs pagrindinis palivarko gyvenamasis medinis namas su kolonomis ir mūriniais pamatais.

  

  

  3. Didžiausia paslaptis ir nežinia gaubia Pūčkorių patrankų liejyklos griuvėsius. Manoma, kad būtent čia jau 16 a. veikė didelė ir gerai įrengta ginklų gamykla. Liejykloje savo patrankas remontavo ir jos įranga naudojosi švedų, rusų (Petro I), prancūzų (Napoleono) armijų daliniai.

  

  19 a. viduryje senoji patrankų liejykla virto vandens malūnu, dar vėliau – medienos masės bei popieriaus fabriku. Buvo iškastas kanalas, kirtęs didžiausią Vilnios kilpą, patvenkta Vilnios vaga. 19 a. pabaigoje nuo gaisro nukentėjęs, 20 a. pradžioje fabrikas atsigavo, plėtėsi. Pirmojo pasaulinio karo metu visi jo įrenginiai buvo išgabenti į Vokietiją, o po antrojo pasaulinio karo fabrikas virto griuvėsiais.

  

  

  4. Prancūziškasis (Belmonto) malūnas stovi atokiau upės vagos. 19 a. pradžioje buvusioje Leoniškių palivarko teritorijoje prancūzas Karolis Devimas, išsinuomojęs iš Vilniaus miesto valdybos žemės sklypą, pastatė mūrinį vandens malūną ir pagalbinį pastatą, jame įrengė smuklę.

  

  Nesumokėjus nuomos mokesčių K. Devimo turtas buvo aprašytas ir parduotas. Žmonių atmintyje išliko pirmąjį savininką prancūzą K. Devimą menantis malūno pavadinimas – prancūziškasis. Šiandien ši vietovė dažnai vadinama Belmonto kriokliais.

  

  Dabar buvę malūno griuvėsiai atgijo naujam gyvenimui: atkurti pastato vandens kanalai, malūno aplinką puošia kaskados, septyni tiltai, didžiulis fontanas ir vandens ratas. Buvęs malūnas ir jo aplinka yra sparčiausiai besikeičiantis ir labiausiai lankytojus viliojantis Pavilnių regioninio parko objektas, čia įsikūrė pramogų ir poilsio kompleksas “Belmontas”.

  

  

  5. Seniausius istorinius laikus Pavilnių regioniniame parke, Vilnios slėnyje, mena Pūčkorių piliakalnis – jame gyventa nuo pirmųjų mūsų eros amžių. Visai negiliai, po 10–15 cm storio dirvožemio sluoksniu, čia aptikta lipdytos, nežymiai brūkšniuotos keramikos šukių, geležinis pjautuvas, akmeninio grindinio liekanos.

  

  Į pietvakarius nuo Pūčkorių piliakalnio, už kelių šimtų metrų būta akmens amžiaus stovyklavietės. Čia surasta akmens amžiaus titnaginių dirbinių.

  

  

  6. Ramybės ieškantys traukia į Vilnios slėnio pievas, kuriose stovi Saulės laikrodis (daugiau simbolinis, nors birželį ir liepą rodantis gana tikslų laiką).

  

  Saulės laikrodžio centre stovi medinis stulpas su meistrų drožiniais, o vietoje valandų – medinės kėdutės.