BALSKŲ UŽTVANKA – TAURAGĖ

Nemuno dešinysis intakas Jūros upė, teka nuo Žemaičių aukštumos, todėl jos nuolydis pastebimai didesnis. Jūros baseine nėra ežerų, čia iškrenta daugiau kritulių nei įprasta Lietuvoje, todėl smarkūs potvyniai Jūrai būdingi ne tik per pavasario polaidį, bet ir vasarą po didesnių liūčių. Jūra tinka plaukti baidarėmis, o kai vanduo pakyla, ir pripučiamomis valtimis. Jūros aukštupys ir vidurupio nuotėkis nėra didelis, tačiau akmenuotos rėvos, išgriautų užtvankų slenksčiai pagyvina kelionę ir patenkina aštrių pojūčių mėgėjus. Maršrutas eina Pagramančio regioninio parko teritorija. Gražiuose Jūros pakrantėse įrengtos stovyklavietės suteiks malonumą ir palengvins turisto kasdienybę.

  

  

  

  

  Plaukti pradedame žemiau Balskų užtvankos. Devinto dešimtmečio pradžioje Balskų kaime užtvenkus Jūros upę susidarė didžiulis vandens telkinys, kuris šiandien traukia ne tik žvejus, bet ir poilsiautojus. Šiuo gamtos prieglobsčiu, bei poilsiautojais rūpinasi Pagramančio regioninis parkas.

  

  Tik pradėję plaukimą Jūra pajusime staigius jos posūkius ir sraunų upės vandenį. Nuplaukę 1,2 km pasiekiame kairįjį Jūros intaką Kernušupį. Šiame krante yra nedidelė Lylavėnų gyvenvietė, kryžiuočių kronikose minima nuo 1384 m. Jūra nešdama savo vandenis 2,3 km dešiniajame krante įsirėžia į stačią, mišku apaugusią Genių atodangą, siekiančią iki 25 m. Nuo čia nuplaukus vos 0,5 km priplaukiame ramų Lylavos upelį, kairįjį Jūros intaką.

  

  

  

  Toliau Jūros krantai išlaiko pajustą kontrastą: dešinysis krantas status, apaugęs gūdžiu Tyrelio mišku, o kairysis žemaūgiais žilvičiais, už kurių upės slėnis. Tik kai kur dešinysis krantas atsiveria į slėnio erdvę. Nuplaukus nuo Lylavos upelio santakos 3,9 km, priplaukiame Genių – Naujininkų lieptą. Tolimesnę kelionę gali sutrukdyti keletas brastų, per kurias, esant vandens stygiui, tenka traukti valtis, tačiau tai atperka tolimesnis upės sraunus vanduo. Nuplaukus sekančius 3 km, o viso 6,9 km, mus pasitinka vienas didžiausių Jūros intakų Akmenos upė. Nuo čia Jūra padvigubėja, suteikdama ramumo įspūdį, tačiau neilgam.

  

  

  Nuo Akmenos santakos, už 0,4 km Jūros krantus jungia Genių – Ringių lieptas, o už kilometro laukia kliūtis. Tai apleistas gelžbetoninis Gudlaukio – Ringių tiltas, per kurį teks perkelti valtis. Sumanius čia maudytis, būtinas atsargumas, kad vanduo nepaglemžtų po tiltu. Jūros kairiajame krante Ringių kaimas. Vietovė minima nuo 1395 m kryžiuočių žvalgų pranešimuose, čia buvęs III – V kapinynas. Kiek paplaukus į Jūrą įteka kairysis intakas Ringės upelis. Čia upė priartėja prie Tauragės – Šilalės plento.

  

  

  Nuo Ringės santakos paplaukus vos 0,4 km yra stovyklavietė, čia galima rengti stovyklą nakčiai. Tarpukario metais iš čia buvo plukdoma mediena į Tauragę ir Ragainę, šiandiena tai mėgiama tauragiškių poilsiavietė. Už 2,8 km priplaukiame Sungailiškių gyvenvietę, kuri rašytiniuose šaltiniuose minima nuo XVII a.

  

  

  Nuo šios vietos Jūra, plukdžiusi savo vandenis į rytus, pasuka į pietus. Paplaukus 1,9 km upės vingį pasiekiame Šaukėnų kaimą, įsikūrusį kairiajame krante. Nors vietovė rašytiniuose šaltiniuose minima nuo 1571 m., tačiau buvęs turtingas II – IV a kapinynas, 1981 – 1983 m. ištirtas.

  

  

  Priekyje 1,8 km upė vingiuota, vietomis rami. Šį atstumą įveikus priplaukiame Šaukėnų – Matiškių brastą.Jūros dešiniajame krante stūkso Matiškių piliakalnis su senovės gyvenviete. Šiame gražiame gamtos kampelyje galima rengti stovyklą. Už 1,2 km Jūros krantus jungia Šaukėnų – Jocių lieptas, o dar už 0,5 km prasideda didžiulė, įspūdinga Rekščių kilpa, kuri tęsiasi 5 km.

  

  

  Nuplaukus 1,3 km Jūra ypatingai srauni. Šioje vietoje įspūdinga Rekščių atodanga, kurios aukštis iki 50 m. Už 0,6 km priplaukiame Jocių kaimą,kuris įsikūręs dešiniajame krante. Ši vieta mėgiama turistų, čia galima rengti stovyklą. Iki Tauragės belieka plaukti 15,2 km. Paplaukus 1,5 km, už sraunaus posūkio išnyra Alangos atodanga, tai pat iki 50 m aukščio, čia įteka Alangos upelis dešinysis Jūros intakas.

  

  

  Jūros vandenims nunešus 1,8 km, kairiajame krante išvystame įspūdingą Rekščių atodangą. Už posūkio, paplaukus 0,9 km, yra Rekščių – Lengvenių lieptas, o už 0,8 km Vitkaičių atodanga.

  

  

  

  Praplaukus atodangą, už upės posūkio, į Jūrą savo vandenis atneša kairysis intakas Šunijos upelis. Nuplaukus 23,8 km, artėjant prie Tauragės, Jūra ne tik platėja, bet ir vis darosi ramesnė, pradeda mažėti vandens kritimas. Už 2,6 km priplaukiame Dapkiškių griūtį ir Dapkiškių gyvenvietę. Praplaukus 2,6 km Dapkiškių kilpą, atsiduriame prie Dapkiškių piliakalnio su sernovės gyvenviete. Piliakalnis įtvirtintas Jūros ir Daubos, dešiniojo intako, santakoje. Iki Tauragės belieka vos 5 km. Toliau plaukiant kartas nuo karto išdygsta Tauragės televizijos bokštas, o netrukus ir pastatai. Nuplaukus 3,5 km priplaukiame Tarailius, Tarailių mikrorajono vandenvietę. Už posūkio išnyra Tauragės bažnyčių bokštai. Čia Jūra išplatėjusi.

  

  

  Esame prie Tauragės užtvankos. Pirmoji Tauragės užtvanka pastatyta 1935 m., čia pastačius Tauragės hidroelektrinę, kuri 1960 m. buvo uždaryta. Aštuntojo dešimtmečio pabaigoje hidroelektrinės pastatas buvo nugriautas, o užtvanka naujai pastatyta. Nepriplaukus užtvankos, kairiajame upės krante yra patogus išlipimas į krantą.

  

  

  Norint toliau tęsti kelionę Jūros upe valtis būtina persinešti per užtvanką. Iki Jūros santakos su Nemunu lieka 40 km, tačiau toliau Jūra, ypač po santakos su Šešuvies upe, rami, vandens kritimas mažas.