Pilviškiai - Viltrakiai
10km 1 dienos maršrutas.
Iš dešinės įteka Višakio upelis. Ties Simokų kaimu dešiniajame krante pušynas, galima išlipti, pagrybauti. Upė gili, plati, tačiau priaugusi žolių. Dešinėje – Vandupės žiotys, o kairiajame krante tinkama vieta ilsėtis, maudytis, nakvoti palapinėse. Šešupė suka į vakarus, pakrantėse mažai sodybų, krantai apaugę dideliais medžiais. Vaga priaugusi žolių, irkluoti sunku, reikia apdairiai rinktis, kur plaukti. Dešiniajame krante – Viltrakių piliakalnis, taip vadinamas todėl, kad yra kiek į pietus nuo Viltrakių kaimo. Kairiajame krante, Skliausčių kaime, 1880 m. gimė Vincas Jakštys-Senas Vincas. Buvo dramaturgas, poetas ir prozininkas. Dvare išmokęs skaityti ir rašyti, vėliau tapo keliaujančiu siuvėju. Už draudžiamos lietuviškos spaudos platinimą suimtas, paskui sekamas. Pabėgo į užsienį ir 1900–1909 m. gyveno Škotijoje, iš ten persikėlė į JAV, kur mirė 1961 m. Parašė 4 dramos kūrinius, 2 apysakas, eilėraščių rinkinį, memuarus „Mano atsiminimai“. Skliausčiuose tebežaliuoja V. Jakščio sodinti gluosniai, vienišas beržas svarina šakas. Buvusio mokyklos kieme guli akmenys, kuriuos kadaise Vincas su savo tėvu išvilko iš Šešupės. Toliau kairiajame krante – Grigaičių miškas, dešiniajame – Milupės žiotys. Apsukę pusę didelio Šešupės vingio ties Matarnų kaimu, kairiajame krante galime aplankyti Rementiškių piliakalnį – dvarvietę. Jis dar vadinamas Šapalų, Slabadų, Matarnų, Zaliesės vardais. Jo žvalgymo metu išsiaiškinta, kad tai ariamo lauko dalis be jokių dirbtinių įrengimų. Arimo paviršiuje rasta stambių senoviškų plytų, čerpių nuolaužų, keli smulkios žiestos keramikos fragmentai. Iš jų sprendžiama, kad 16–17 a. čia stovėjęs dvaras. Buvusiame Rementiškių dvare galima aplankyti Sūduvos krašto muziejų. Netrukus priplaukiamas 1931 m. statytas akmenimis grįstas tiltas per Šešupę. Jis vadinamas iš Matarnų kaimo kilusio inžinieriaus Prano Stanaičio tiltu. Kairiajame krante – Šapalų kaimas, toliau – Šapalų kaimas. Dešiniajame krante apie 1 km nuo upės, buvusiame Pūstelninkų kaime, – vaikų rašytojo Prano Mašioto (1863-1940) memorialas gimtosios sodybos vietoje. Dešinėje – Nenupės žiotys. Tame pačiame krante – miškas ties Jančių kaimu. Kairiajame krante kiek toliau nuo upės, – Daržininkų kaimas. Toliau Šešupė dideliu vingiu apjuosia kairiajame krante Vinco Kudirkos mišką ir Kataučizną. Už šios dvarvietės prasideda Kataučizna – buvusio Žilinskų dvaro vieta Kudirkos Naumiesčio pašonėje. Galima pamatyti jau apgriuvusį dvarininkų rūmų pastatą, parką, Šešupės vingyje – Vinco Kudirkos mišką. Gyvendamas Naumiestyje, Didysis Varpininkas čia mėgdavo pasivaikščioti. Viena parko alėja yra prie Šešupės.
Apie upę
Kairysis Nemuno intakas Šešupė – didžiausia Sūduvos krašto upė. Kairysis Nemuno intakas Šešupė – didžiausia Sūduvos krašto upė. Ištakos – Lenkijoje, Baltijos kalvynui priklausančioje Sūduvos aukštumoje, 18 km nuo Suvalkų mies to įsikūrusiame Šešupėlės (Šešupka) kaime. Baseino plotas – 6 104,8 km², upės ilgis – 297,6 km. Upė teka per tris šalis: Lenkiją, Lietuvą ir Rusiją. Upės slėnis siaurokas. Ryškesni upės vingiai susidarė tose vietose, kur ji kerta buvusio prieledyninio ežero krantus. Šio maršruto ilgis – apie 157 km, kelionės trukmė – 6 dienos. Plaukiama baidarėmis.
Kelionę geriausia pradėti nuo Šešupės tilto 1 km pietryčiuose nuo Liubavo. Upė čia jau iki 6m pločio ir 1 m gylio. Priplaukus užtvanką, baidares geriausia persinešti kairiuoju krantu. Iš dešinės įteka pirmasis Šešupės intakas Šelmentas, atitekėjęs irgi iš Lenkijos. Netrukus upė tampa kanalu, kurio gale – bebrų užtvanka. Šioje upės atkarpoje gyvena daug bebrų, krantuose – jauni pušynai. Dešiniajame krante – Aguonio geomorfologinis draustinis. Toliau – daug upės vingių, staigių posūkių, nusvirusių upėn medžių. Upė nebe taip vingiuoja, ne tokia srauni, krantuose – lygumos, matomos gyventojų sodybos. Per užtvanką baidares patogiau nešti dešiniuoju upės krantu. Gera vieta maudytis. Toliau teka ramiau, posūkių mažiau, bet negilu. Dešiniajame krante – gražus miškelis, geras krantas. Toliau Šešupė teka tiesiu kanalu, jam pasibaigus, kinta upės kryptis, artėjama prie užtvankos. Plaukiama po Via Baltija automobilių magistralės tiltu ir pasiekiama Kalvarijos užtvanka. Prie upės – poilsio parkas, žaidimų aikštelės, paplūdimys. Plaukiama per Kalvariją. Geltoni pastatai – ligoninė ir muzikos mokykla, miesto parkas, kur stovi paminklas Lietuvei Motinai. Antras tiltas, iš upės matyti balti bažnyčios bokštai. Galima sustoti kairiajame krante, apžiūrėti miestą.